Naujienos
Tarptautinis folkloro festivalis PARBĖG LAIVELIS
2016 Birželio 27

Visas naujienas rasite: http://etnocentras.lt/index.php?option=com_content&view=category&layout=blog&id=10&Itemid=39

https://www.facebook.com/Tarptautinis-folkloro-festivalis-Parb%C4%97g-laivelis-247707775420237/

 
Tradicinių šokių klubas
2016 Birželio 11

 
Joninės 2016
2016 Birželio 10

Birželio 23 d. 20.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į tradicinę Joninių šventę Jono kalnelyje. Unikali šventės vieta šią nepaprastą naktį sujungia pagrindinius elementus: ugnį, vandenį, žolynus. Minėsime Saulėgrįžos šventę sveikinsime, Jonus ir Janinas, dainuosime, šoksime ir smagiai jungsimės į ratelius. Joninių šventės metu vyks Lietuvos nacionalinės televizijos „Duokim garo!” varžytuvių finalo tiesioginė transliacija iš Jono kalnelio. Jau antrus metus šią dieną Turgaus gatvėje (nuo Tiltų g. iki Jono kalno) nuo 11.00 val. ryto visą dieną šurmuliuos turiningas ir gausus Joninių jomarkas. Užsukę į Turgaus gatvę sutiksite žolininkus, vainikų pynėjus, tradicinių amatų meistrus, bei sertifikuotus kulinarinio paveldo produktų gamintojus.

Vakare Jono kalnelyje klaipėdiečius ir miesto svečius pasitiks visiems gerai žinomi „Duokim garo!“ laidos vedėjai Loreta Sungailienė ir Stanislovas Kavaliauskas bei etnologė, ne vienerius metus Klaipėdoje Jonines švenčianti, Gražina Kadžytė. Šventės scenoje pasirodys varžytuvių kovai nusiteikę Žemaitijos, Dzūkijos ir tautinių bendrijų kolektyvai, o taip pat svečiai iš Gruzijos folkloro ansamblis „Dziriani“.

Šią naktį nušvies ne tik ilgiau šildanti saulė, bet ir degantis laužas bei įspūdingai liepsnojančios šiaudinės raganos, įkūnijančios negandas. Nuo seno buvo tikima Joninių nakties magiškumu. Žmonės išvakarėse rinkdavo žolynus, kurie gydo ligas ir apsaugo nuo negandų bei padeda nuspėti ateitį. Ant Jono kalno taip pat kviesime pinti ir vėliau plukdyti įvairiaspalvių žolynų vainikus, o jaunas merginas burtis. Šventės dalyviai galės įsijungti ir į ant kalnelio vyksiančias estafetes, žvejiškus žaidimus, kur patys vikriausi, ištvermingiausi ir drąsiausi bus apdovanoti Joninių šventės prizais. Vidurnaktį uždegtas Joninių laužas sujungs šventės dalyvius į smagius ratelius, o šią trumpiausią vasaros naktį dar labiau nušvies VšĮ „Ugnis ir kaukė“ kolektyvo sukurta unikali skulptūra ant vandens „Ugninis paparčio žiedas“.

Kviečiame klaipėdiečius nepraleisti šventės ir tradiciškai Jonines švęsti Jono kalne.

 
Amatai visai šeimai
2016 Birželio 02

Birželio 15, 16 dienomis Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus galima pasimokyti rišti vantas. Edukaciniai užsiėmimai „Amatai visai šeimai. Vantų rišimas“ tęsia Etnokultūros centro projektą „Tradicija šeimai“. Šį kartą organizatoriai kviečia išbandyti rankos tvirtumą iš beržo šakelių formuojant pagrindinį pirties atributą – vantą.

Beržines vantas pradėdavo rišti po Sekminių, kai medžių lapeliai jau yra subrendę, rišimo sezonas trukdavo apytiksliai iki Žolinių. Nuo seno manyta, kad vanta, surišta iš vasaros saulėgrįžos metu nupjautos žaliavos, yra naudingiausia sveikatai. Rišimui naudojamos ne tik beržo, bet ir ąžuolo, liepos, drebulės, uosio, juodųjų serbentų, kadagio ir kitų medžių bei krūmų šakelės. Žaliavos pasirinkimas priklauso, kokio efekto norime pasiekti – švelniai ar aštriai vanoti, gal tik garą pravaikyti ar kt. Vantas nesunku pasigaminti, tai nuo seno buvo tik vienas iš darbų, kuriuos mokėjo ir moterys, ir vyrai, net vyresni vaikai. Šį principą prisiminus, galima ir sutaupyti, ir prasmingai praleisti laiką.

Edukaciniai užsiėmimai „Amatai visai šeimai. Vantų rišimas“ vyks birželio 15 d, trečiadienį ir birželio 16, ketvirtadienį, 17.30 val.

Būtina išankstinė registracija tel. 8 46 310022

Tai projekto „Tradicija šeimai“, iš dalies finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos, renginys.

 

 
2016 m. Joninių jomarkas
2016 Gegužės 10

„JONINIŲ JOMARKAS“

Kviečiame žolininkus, gėlininkus, vainikų pynėjus, žolių skulptūrų kūrėjus, tradicinių amatų meistrus, sertifikuotų kulinarinio paveldo produktų gamintojus kurti Joninių šventės nuotaiką ir prekiauti savo rankų darbo gaminiais „Joninių jomarke“ birželio 23 d.

• „Joninių Jomarko“ vieta - Turgaus g. atkarpa nuo Tiltų g. link Jono kalnelio.

• Prekybos laikas – 11.00 – 23.00 val.

• Dalyviai prekybos ir darbų demonstravimo vietas įsirengia patys. Jei prekiaujama palapinėje, ji turi būti balta. Prašome prekybos vietą papuošti lauko gėlėmis, žolynais, kita Joninių atributika, esant galimybei, apsirengti lininiais ar tautiniais rūbais.

• Jomarko dalyvis renginyje privalo turėti šiuos dokumentus:

Prekiaujantys maisto produktais – maisto tvarkymo pažymėjimas ar maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas; Ūkininko pažymėjimas; Bityno ar žolyno pasas; Verslo liudijimas; Individualios veiklos pažymėjimas; Juridinio asmens pažymėjimas; Tautinio paveldo produkto sertifikatas; Kulinarinio paveldo fondo sertifikatas; Asmens dokumentai ar darbo pažymėjimas;

 

Prašome užpildyti dalyvio anketą (pridedama ) ir atsiųsti el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai  iki birželio 4 d. Prekybos vietų skaičius ribotas. Pirmenybė teikiama sertifikuotų tautinio paveldo produktų gamintojams bei šventės turinį atliepiantiems meistrams.

Informacija tel. 8 46 310022

Joninių jomarko koordinatorė Irena Armonienė

Joninių jomarko anketa

 
Istorikės paskaita
2016 Gegužės 06

„Klaipėdiečių pramogos garlaiviais Kuršių mariose“

2016 m. gegužės 9 d. 17.30 val. kviečiame į Klaipėdos etnokultūros centrą (Daržų g. 10), kur vyks istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės

(Klaipėdos universitetas, BRIAI) paskaita „Klaipėdiečių pramogos garlaiviais Kuršių mariose“

XIX amžiuje susisiekimo paspartinimas buvo ir industrializavimo sąlyga, ir padarinys. Visgi, susisiekimo paspartinimas buvo ne tik abstraktus pramoninės ekonomikos dydis, bet ir „didysis žavesys“. Kuršių marių kontekste, reguliaraus susisiekimo garlaiviais epocha, prasidėjusi 1840 m. ir trukusi beveik šimtmetį turėjo didelės reikšmės Klaipėdos miesto ir regiono kurortų vystymuisi, bet garlaivių epocha turėjo ir savitą žavesį. Jo aidas mus pasiekia išlikusių foto motyvų su garlaiviais, memuarų apie keliones garlaiviais, reklaminių skelbimų pavidalu, kurie liudija, jog jau XIX a. antroje pusėje klaipėdiečiai itin pamėgo pramogauti garlaiviais. Kas organizavo ir kur dažniausiai klaipėdiečiai plaukė garlaiviais pramogauti sužinosite atvykę į Klaipėdos etnokultūros centrą.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

 
Tradicinių dainų klubo sezono uždarymas
2016 Gegužės 06

Tradicinių dainų klube - Šilutės r. žemaitiškos dainos

2016 m. gegužės 10 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centro Tradicinių dainų klube svečiuosis folkloro ansamblis „Pilutė“ (Degučiai, Šilutės r.). Trankia programa bus užbaigtas antras dainų klubo sezonas.

Tradicinių dainų klubas subūrė dainą mylinčius žmones, kurie kiekvieną antradienį renkasi į etnokultūros centrą pasidainuoti. Liaudies daina pakylėja, džiugina, atpalaiduoja. Tai būdas bendrauti, pabūti kitoje aplinkoje, susirasti bendraminčių bei pažinti skirtingų Lietuvos regionų folklorą. Visų regionų dainas išdainavęs tradicinių dainų klubas paskutinį sezono vakarą mokysis Šilutės krašto žemaitiškųjų dainų. Jas ves vakaro svečias - folkloro ansamblis „Pilutė“ (vad. Adma Baltutienė).

Tai energija išsiskiriantis kolektyvas, susibūręs prieš šešiolika metų. Pagrindinį ansamblio repertuarą sudaro žemaitiškasis Šilutės krašto folkloras – dainos, pasakojimai, rateliai, šokiai. Po kruopelytę gimtose apylinkėse surinkti folkloro perlai kūrybingai sugula „Pilutės“ programose, kurios pristatomos regiono festivaliuose bei šventėse.

Ansamblis „Pilutė“ bei Tradicinių dainų klubas klaipėdiečius kviečia į smagų pasidainavimo vakarą!

 
Lurdo Marija
2016 Gegužės 05

2016 m. gegužės 6 d., 17.00 val. kviečiame į Tradicinių giedojimų vakarą „Lurdo Marija“, Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). Svečiuosis humanitarinių mokslų daktarė Veronika Lileikienė, folkloro ansamblis „Mėguva“ (vad. Zita Baniulaitytė, Diana Šeduikienė) iš Palangos,

vakarą ves kun. dr. Saulius Stumbra.

Lurdo šventovė esanti Prancūzijoje – viena garsiausių Švč. M. Marijos apsireiškimo vietų-šventovių pasaulyje. 1958 m. ligotai mergaitei Bernadetai apsireiškė Švč. M. Marija. Kasmet šią vietą aplanko apie 6 milijonus maldininkų iš viso pasaulio, kurių dauguma ligoniai, šiai dienai yra Bažnyčios pripažinti 68 stebuklingi pagijimai. Apsireiškimo grota, trykštantis vandens šaltinis, didinga bazilika ir kasvakarinė procesija giedant rožančių su degančiomis žvakėmis rankose ir lūpose skambia giesme „Sveika, sveika, sveika Marija“ – nepalieka abejingų.

Lurdų statymo tradicija Lietuvoje prasidėjo 1898 m. Palangoje pastačius pirmąjį Lurdą. Daugiausia ši tradicija ir paplito po vėliausiai krikštą priėmusią žemę – Žemaitiją. Statė didikai ir paprasti žmonės, kiekvienas tarnauja kaip vilties ženklas, kaip vieta susirinkti bendruomenei gegužinėms pamaldoms ar privačiai maldai.

Vakaro metu etnologė dr. Veronika Lileikienė pasidalins surinkta medžiaga apie Lurdus Lietuvoje, folkloro ansamblis „Mėguva“ padės kartu pagiedoti Švč. M. Marijai skirtų senųjų giesmių. Vakarą ves kun. dr. Saulius Stumbra.

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 1 iš 35
Etnokultūros centras