Vasario 3 d. 16.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks prof. habil dr. Bronislavos Kerbelytės monografijos  „LIETUVIŲ TAUTOSAKOS KŪRINIŲ PRASMĖS“ pristatymas Klaipėdos visuomenei. Renginyje dalyvaus knygos autorė prof. habil dr. B. Kerbelytė, recenzentai dr. Radvilė Racėnaitė, prof. dr. Rimantas Balsys.
„Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“  -  mėginimas pristatyti lietuvių tautosakos kūrinių – ypač pasakų ir sakmių – semantikos, jų raidos ir pačios sakytinės tradicijos pokyčių tyrinėjimą. 2011 m. pabaigoje išleista monografija prof. habil. dr. Bronislava Kerbelytė tarsi grąžina skolą lietuvių tradicine kultūra besidomintiems skaitytojams, kuriems sunkiai pasiekiami autorės straipsniai – o jų nemažai paskelbta ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Rengiant šią knygą, panaudoti 1990–2009 m Lietuvoje ir užsienyje publikuoti straipsniai, remtasi ir ankstesnėm publikacijom, papildant naujai atrastais duomenimis.
Knyga skirta labai plačiam ir įvairiam skaitytojų ratui tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Studentams, besigilinantiems į fokloristikos, etnologijos problemas, – puiki mokymosi priemonė; mokytojams ir dėstytojams – geras pagalbininkas, perteikiant žinias apie lietuvių pasakojamosios tautosakos žanrus, jų struktūrą ir semantiką; visiems kitiems – išmintingas vadovas, padėsiantis praverti slėpiningą pasakų, sakmių, legendų prasmių pasaulį, pagelbstintis ieškoti ir rasti šiuose kūriniuose slypinčios išminties, darnos savyje, darnos su gamta ir žmonėmis, o radus  - dalintis su kitais ir šitaip tobulėti.

Klaipėdos etnokultūros centras ragina sukrusti ir pradėti ruoštis Užgavėnėms. Vaikai ir suaugusieji, norintys išmokti pasigaminti Užgavėnių kaukes, susipažinti su šventės tradicijomis kviečiami į projekto „Tradicija šeimai“ dviejų dienų edukacinius užsiėmimus - sausio 27-28 d., vasario 3-4 d., 10-11 d.
Senovės išmintis byloja, kad jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi. O kaip gi švęsi be išskirtinio šventės atributo – kaukės. Ją pasigaminti reikia taip, kad nebūtum pažintas bei atitiktum pasirinkto personažo charakterį – nepakanka ant veido užsimaukšlinti „kažkokią“ kaukę.  Senovėje kaukės buvo gaminamos iš medžio, žievių, seno kailio, vėliau - ir iš popieriaus. Šiandien išpopuliarėjo papje maše technika, kuria galima sukurti tradicinių Užgavėnių personažų – žydo, čigono, ubago, daktaro, velnio, raganos, ožio, meškos ir kt.-  kaukes.
Etnokultūros centro dirbtuvėlėse (Daržų g. 10) kaukių gaminimo užsiėmimai vyks  penktadieniais 16.30 val. ir šeštadieniais 10.00 val. Dviejų užsiėmimų metu dalyviai papje maše technika pasigamins pasirinkto personažo kaukę. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkė Audronė Adomavičienė. Reikalingomis priemonėmis pasirūpins organizatoriai.
Dviejų užsiėmimų kaina - 20 Lt. Išankstinė registracija tel. 8-46-310022.

Klaipėdos etnokultūros centras sausio 29 d. 14.00 val. kviečia į pokalbių popietę “Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje” su etnologe Gražina Kadžyte. Renginio metu bus liejamos žvakės, kvepės kepama duona.

Vasario mėnuo jau šaukiamas vasariškos nuojautos vardu, tačiau per jo šalčius bei pūgas dar labai reikia saugoti save pačius ir būstus, kuriuose glaudžiamės. Jau pasirūpinome pirmąją šių metų apsaugą - +K+M+B - Trijų Karalių ženklą ant durų. Bet ar jo pakaks?
Grabnyčių žvakės saugo nuo žaibo ugnies ir perkūnijos trenksmo. Palydi kelionėje į Amžinąją Tėviškę. Gal jos pajėgios Išsklaidyti tamsą  ir mūsų kasdienybėje?
Šventosios Agotos ugnis -  prisijaukinta, įkurdinta namų židinyje, atiduota į moters, gerosios vaidilutės, rankas, per kurias ateina duona mūsų kasdieninė. Be to - Šventosios Agotos pašventinta duona sulaiko kerštingąsias gaisro ugnis. Apie tai daug pasakota, o ir dabar dar atsiranda liudininkų, mačiusių jos nepaprastas galias. Šios duonos motinos įdėdavo į kišenę išlydimam į karą ar į platų pasaulį vaikui. Dabartinės močiutės kartais kukliai įdeda trupinėlį į automobilio dėtuvę - kad nors jis apsaugotų kelyje.
Tarp šių dviejų – Grabnyčių ir šv. Agotos- dienų kukliai įsiterpia gerokai primirštas šventasis Blažiejus, bandantis padėti mums atsilaikyti prieš dažniausiai kankinančias peršalimo - kaklo ir gerklės - ligas. Kadaise pas jį eita su linų pluoštais ir eglių šakelėmis. Kodėl?
Pasikalbėkime, pasidalinkime savaisiais potyriais ir girdėta bei skaityta išmintimi popietėje „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje”.
Gražina Kadžytė


Renginys vyks Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10)
Nemokamai

Etnokultūros centras  kviečia 5-9 klasių moksleivių grupes į edukacinius renginius  “EINAM UŽGAVĖNIAUTI!”.

Tai linksmos ir nuotaikingos etninės kultūros pamokos, kurių metu dalyviai išsamiai susipažins su  Užgavėnių šventės papročiais, bus galima apžiūrėti Užgavėnių kaukių ekspoziciją, užsidėti  patikusio personažo kaukę bei ją „prakalbinti“. Moksleiviai išgirs daugybę oracijų , išmoks „ubagų“ giesmių ir erzinimų, šokių, žaidimų ir kitų triukšmingų dalykų, tinkančių Užgavėnėms.  
Renginiai „Einam Užgavėniauti“ vyks vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) 11.00 val. ir 13.00 val. (laikas gali būti derinamas)
Kviečiame registruotis tel. 8-46-310022
Kaina vienam asmeniui 5 Lt.

Vaikų folkloro kolektyvas "Kuršiukai" formuoja naują dainuojančių ir šokančių vaikų grupę. Kviečiame vaikus, kurie nori išmokti tradicinių šokių, žaidimų, smagių liaudies dainų, susirasti draugų.

Dalyvių amžius nuo 6 iki 12 m.

Tapk "Kuršiukų" nariu, nes:
smagiai ir prasmingai leisi laisvalaikį,
pakeliausi po Lietuvą ir užsienio šalis,
daug sužinosi apie etninę kultūrą,
dalyvavimas ansamblyje Tau nieko nekainuos.

Pirmas susitikimas planuojamas sausio 27 d.
Daugiau informacijos: tel. 8 613 76919 arba el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

Klaipėdos etnokultūros centras kasmet advento metu klaipėdiečus pakviečia vis kitai bendrai veiklai. Šiemet kelios dešimtys miestiečių sudalyvavo akcijoje „Augink sodą“, kurios metu suvertas įspūdingo dydžio šiaudinis sodas. Tautodailininkė Margarita Macijauskienė, vadovavusi kūrybiniam procesui džiaugiasi, kad klaipėdiečiai labai aktyvūs, smalsūs, kūrybingi ir geranoriški. Juk  sodus kurti galima tik su geromis mintimis, kitaip šiaudas lūžta, siūlas susipainioja – ir tenka pradėti iš naujo. Klaipėdiečiams „užauginti“ sodą sekėsi puikiai, o rezultatas džiugina ne tik akį, bet ir širdį. Belieką didįjį Klaipėdos sodą apdainuoti ir atlikti pakabinimo ritualą.

Gruodžio 17 d., šeštadienį,  16 val. Etnokultūros centre vyks advento vakaras, kurio metu klaipėdiečių suvertas sodas bus perduotas Klaipėdoje statomam Šv. Pranciškaus onkologijos centrui. Šis centras rūpinsis vėžiu sergančiųjų ir jų artimųjų dvasine stiprybe, atkreips   visuomenės dėmesį į dvasines ir psichologines vėžio sukeliamas problemas. Tikėkime, kad šiuose dvasinės pagalbos namuose besisukdamas Klaipėdos sodas skleis gerą energiją, suteiks harmonijos,  primins dangišką sodą ir idealią pasaulio tvarką, kuo lietuviai nuo seno tikėjo.

Vakaro nuotaiką kurs Etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (vad. Jolita Vozgirdienė ir Alvydas Vozgirdas), pristatysiantis naujai parengtą programą „Ir pasidarė dideli dyvai“. Joje išvysime senųjų advento apeigų interpretacijas, išgirsime tik šiam metų laikui skirtų dainų-LELIUMŲ-giedojimą, pasaulio sutvėrimo mitus. Kad balti ir švarūs artėjančias šventes pasitiktume, išvelėsim per metus pajuodusį žmonių gyvenimą, užšalusių ežerų takais ateisime prie apeiginio Kūčių stalo, virš kurio suksis auksaspalvis sodas, gimęs nešti darną ir gėrį.

Klaipėdos etnokultūros centras norinčius giliau suprasti artėjančių švenčių esmę gruodžio 7, 14, 21 dienomis kviečia į pokalbių vakarus „Advento pašnekesiai“ su etnologe Valerija Jankūnaite.

Prasidėjęs adventas daugeliui skirtingai suprantamas. Pats žodis “adventas” atėjęs iš lotynų kalbos ir reiškia artėjimą atėjimą. Tad kas gi artėja? Vakarėliai su Kalėdų seneliu? Dovanų dalijimo metas?  Metinė puota? “Advento” sąvoką  vis labiau užgožia  “kalėdinės nuolaidos”, „išpardavimai“ ir kitos prekybininkų pagundos. O jos ne tik adventą, bet ir didžiąsias žiemos šventes, ypač tradicinės kultūros stokojančiam žmogui, paverčia blizgančiu šou.

Etnologės V. Jankūnaitės manymu, svarbiausia – nesileisti, kad švenčių laukimas ir šventimas būtų nulemtas viliojančios ir gundančios aplinkos. Svarbu suvokti, kokius esminius dalykus žmogus turi suprasti ir atlikti, kad šventė būtų sava. Kokias tradicijas savo vaikams perduos emigravęs lietuvis, jei dar gyvendamas savo šalyje gyveno ir šventė pagal „primestas“ madas, nevertinęs tradicijų savasties. Tad jauni ir seni, sėslūs ir migruojantys kviečiami daugiau sužinoti adventą, artėjančias Kūčias ir Kalėdas.

Gruodžio 7 d. 17.00 val.

ADVENTO PAŠNEKESIAI“. Pokalbis su etnologe Valerija Jankūnaite apie advento, žiemos švenčių papročius, namų puošmenų gaminimas (karpiniai, medžiaginiai angeliukai).

Gruodžio 14 d. 17.00 val. Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10)

ADVENTO PAŠNEKESIAI“. Pokalbis su etnologe Valerija Jankūnaite apie Kūčių stalo ruošimą, Kalėdų valgius.

Gruodžio 21 d. 17.00 val. Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10)

ADVENTO PAŠNEKESIAI“.

Pokalbis su etnologe Valerija Jankūnaite apie advento laikotarpio, Kūčių vakaro burtus, žvakių liejimas.

Gruodžio 2 d. 16.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) atidaroma Klaipėdos regiono moterų tradicinių rankdarbių paroda „Kai įkvepia tradicija“.

Šioje parodoje  eksponuojami pripažintų regiono tautodailininkių darbai bei tradiciniai rankdarbiai,  kurti darbščių ir gabių klaipėdiečių. Čia galėsite pamatyti Valerijos Jurevičienės siuvinėtus delmonus, Ritos Lygutienės  megztas pirštines, Vincės Plentienės austas staltieses ir lovatieses, Margaritos Macijauskienės vertus šiaudinius sodus, Onos Matulionytės austas juostas, Klaipėdos universiteto studenčių - Vidos Kasparavičiūtės, Linos Prončatovaitės, Simonos Jefišovos, Gintarės Banionytės,  Živilės Kubiliūtės, Vitalijos Simonaitytės, Simonos Lukauskaitės -  bei jų dėstytojos dailininkės Elenos Matulionienės kurtus darbus.

Dalis eksponatų atrinkti iš  Etnokultūros centro tautinių kostiumų kolekcijos – tai tautodailininkės Astos Vandytės siuvinėtos drobulės, pintas jaunamartės kykas, Laimos Pivorienės ir Vilmos Miškelienės siuvinėtos skarelės, marškiniai, moteriška sermėga,  Irenos Armonienės megztos riešinės,  Audronės Česnauskienės megztos kojinės ir kt.

Paroda veiks iki 2011 m. vasario 10 d.  Ją aplankyti galima nemokamai.