Naujienos
UŽGAVĖNIŲ RIEBAUS MAISTO TURGUS
2017 Vasario 09

UŽGAVĖNIŲ RIEBAUS MAISTO TURGUS

Teatro a. Teatro g., Klaipėda

2017 m. vasario 26 d.

Prekybos laikas 13.00 – 18.00 val.

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia Lietuvos kulinarinio paveldo gamintojus 2017 m. vasario 26 d., sekmadienį, vyksiančioje Užgavėnių šventėje prekiauti tradiciniais maisto produktais, patiekalais bei prisidėti prie šventės nuotaikos kūrimo.

Užgavėnių maisto turgaus dalyviai - tautinio paveldo produktų ir kulinarinio paveldo gamintojai. Norintys dalyvauti ir atitinkantys organizatorių reikalavimus užpildytas anketas gali siųsti iki vasario 3 d. el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai . Apie galimybę dalyvauti bus informuojama asmeniškai. Prekybos vietų skaičius ribotas, dalyviai bus atrenkami pagal parduodamų produktų tradiciškumą ir atitikimą Užgavėnių šventės specifikai.

Daugiau informacijos

Dalyvio anketa

 
Užgavėnės Klaipėdoje
2017 Vasario 01

2017 m. vasario 26 d. Klaipėdos etnokultūros centras klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia švęsti Užgavėnes Klaipėdoje, Teatro aikštėje. Šventės tema – „Morės sanatorija“, į kurią atvykus pagerinsite tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Puikūs senamiesčio vaizdai, jūrinis klimatas ir siautulinga nuotaika sugrąžins Jums jėgas. 13.00 val. pradėsiantis šurmuliuoti riebaus maisto turgus vilios gardžiausių, riebiausių patiekalų kvapais ir padės puoselėti bei subalansuoti kūno formas. 15.00 val. vyks persirengėlių varžybos, sveikatinimo procedūros, judrūs žaidimai, kurie garantuos efektyvų ligų pašalinimą, gerą savijautą. Varžybų greituoliai sveikuoliai bus apdovanoti.
17.00 val. – Morei čirkšt!

Šią dieną, gardžiausių Užgavėnių patiekalų terapija su pasiskaninimu – garantuota. Morės sanatorijos meniu: ką tik iškepti lietuvininkų vofeliai, įvairių skonių blynai, tradicinis šiupinys, spurgos, skaniausia duona, sūriai, pyragai, mėsos gaminiai, žuvis, kurių kokybę patikina tautinio paveldo ženklas. Sotūs ir riebūs patiekalai, platus pasirinkimo asortimentas – tik Morės sanatorijoje ir tik vasario 26 d.!

Sanatorijos administracija-kompensacija atvykusiems siūlys apsilankyti šiuolaikiškai įrengtuose specialistų – diagmostikos, kūnotyros, plastikos kirurgijos, savigydos – kabinetuose, pasimėgauti sveikatinimo procedūromis, apsilankyti „Anės aptiekoje“ ir įsigyti laimės, meilės ir sveikatos piliulių. Visą informaciją apie Morės sanatoriją, jos aplinką ir paslaugas atėjus į šventę suteiks raganos, jas pažinsite iš informacinių šluotų. Kiekvienas klaipėdietis ar miesto svečias, ieškantis išskirtinių sveikatinimosi receptų, efektyvaus ir teigiamo poilsio, o taip pat norintis nusistatyti Užgavėnių monų suvokimo laipsnį gaus sanatorinę knygelę. Surinkus specialistų parašus, bus suteikta skani kompensacija. Morės sanatorijoje – tik gilios gydymo tradicijos, išbandykite!

Aktyviais reabilitacijos veiksmais, mankštomis kvies mėgautis Lašininis ir Kanapinis, bet ar tvyranti harmonija nuramins pabaigos neturintį jų konfliktą? Tai sužinosime tik vasario 26 d., sekmadienį, Teatro aikštėje.

Paskutinė procedūra – „Morei čirkšt“ bus atlikta 17.00 val. Jau antrus metus, Užgavėnių šventei, Morę kūrė Jordi NN, ispanų menininkas ir Mantvydas Vilys, amatininkas. Bendradarbiaudami su amatininkų gildija „Krikragaa“ jaunieji menininkai sukūrė abejingų nepaliksiančią Morę. Tikimasi, kad sanatorijos šeimininkė Morė Teatro aikštėje jau pasirodys trečiadienį, vasario 22 d.

Šventės organizatoriai dėkoja savanoriška veikla prisidedančiam gausiam jaunimo būriui – tai nuolatiniai Etnokultūros centro draugai iš Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“, Klaipėdos turizmo mokyklos, taip pat – iniciatyviems moksleiviams iš Klaipėdos technologijų mokymo centro, Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos, Klaipėdos Vydūno gimnazijos ir visiems kitiems. Taip pat – R. Jokubaitytės vadovaujamiems folkloro ansambliams „Kvėitys“ (Kvietinių k., Klaipėdos r.) ir „Verdainė“ (Šilutė), Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliams.

Užgavėnių šventės Morės sanatorija tik Klaipėdoje, tik Teatro aikštėje, tik vasario 26 d.

Ateik!

 
Istorikės paskaita
2017 Sausio 24

2017 m. vasario 7 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Užmirštasis Rėza“ ir Prūsijos lietuvių etninės tradicijos prezentacijos XIX – XX a. sandūroje.

Liudviko Rėzos išleisto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio (1825 m.) pažadintas interesas lietuvininkų etninei tradicijai neblėso per visą XIX amžių, tačiau Rytų Prūsijos kultūros veikėjai rašę apie Prūsijos Lietuvos (Mažosios Lietuvos) etninį savitumą XIX a. antroje pusėje pabrėžė, jog „Rėza užmirštas“. Šio kontrasto dvasia pasireiškė ir XIX – XX a. sandūroje, kai didelius iššūkius (modernizacija, asimiliacija) patyręs Prūsijos lietuvių gyvenimo modelis sparčiai kito, bet įvairių mokslo veikėjų ir kultūros draugijų susidomėjimas šia savita etnine tradicija išaugo, o išlikusios publikacijos šia tema leidžia mums vis giliau pažinti Mažosios Lietuvos regiono etninį charakterį.

Maloniai kviečiame.

Renginys nemokamas.

 
Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūra
2017 Sausio 09

2017 m. vasario 1 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10)  Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūra. Renginyje dalyvaus autorius. Vedėja – Dalia Kiseliūnaitė.

Arvydas Barysas – žinomas Lietuvos dokumentininkas ir kino eseistas. Jo kuriami filmai poetiški, pagrįsti reta medžiaga, kurią autorius „medžioja“ panašiai kaip mokslininkas: pats ieško šaltinių, daug skaito, konsultuojasi su specialistais, negaili laiko „gaudyti“ retą vaizdą, žodį, įspūdį. Todėl žiūrovas gauna ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir per jo kameros „akį“ pamato kažką nauja arba sena nauju žvilgsniu. Taip gimė jo filmai apie Tomą Maną, apie retus Kuršių nerijos augalus, apie dailininkų koloniją...

Aplankęs brolius Kristinehamne režisierius įrašė tiek medžiagos, kad jos pakaktų keliems filmams. Filmas „Išbarstyti žodžiai“ sukurtas praėjusią vasarą – paminklas mirštančiai baltų kalbai, kurią žiūrovas girdės beveik viso filmo metu, mat filmo herojai „kuršiškai“ tarpusavyje kalbėti nesiliovė ir būdami toli nuo tėvynės. Filmas užburia savo autentiškumu, jame vos keletas „suvaidintų“ scenų. Broliai tokie įdomūs ir artistiški, kad tekstas liejasi kaip upelis, tema keičia temą: laivai, tinklai, žvejyba taip ir kitaip, vėjai, varnos, vestuvės, bažnyčia, Tomas Manas... Ryškūs prisiminimai vaiko akimis, bet su išminčiaus vertinimu. Ir leitmotyvas - tėvynė, namai... Etnografijos mylėtojas gali pasijusti kaip gyvoje ekspedicijoje. Tarp išraiškingų brolių pasakojimų girdėsime ir atskiras temas jungiantį tekstą „už kadro“ (filmas skirtas tarptautiniams žiūrovams), matysime ir suvaidintų scenų, kuriose dalyvauja nidiškių „Giedružė“ ir klaipėdiečių „Alka“ bei „Vorusnėlės“ vaikai. Kuršininkų kalbos tekstus vertė ir autorinį tekstą kūrė Dalia Kiseliūnaitė.

Kuršininkų kalba yra sulatvėjusi kuršių palikuonių tarmė, atkeliavusi į neriją iš Kuršo XV a. ir įsitvirtinusi žvejų šeimose visoje nerijoje bei Klaipėdos krašto pajūryje. Atitrūkusi nuo savo kuršiškųjų šaknų, ji per laiką kito, veikiama stipresnių kalbų – lietuvių ir vokiečių. Taip kito ir kuršininkų savimonė: kai ką išsaugojo iš protėvynės, kai ką, prisitaikydami prie sąlygų, sukūrė patys, kai ko išmoko iš lietuvininkų, o kuo toliau, tuo smarkiau į jų gyvenimą skverbėsi vokiškos kalbos ir gyvensenos elementai. Ši kalbų ir kultūrų sąveika tokiame nedideliame plote buvo išties unikali. Kuršininkų kalbos ir kultūros praradimas yra didžiulis nuostolis visai baltų kraštų kultūrai. Tačiau ją privalome pažinti, jeigu norime savo Kuršių nerijoje saugoti ne tik gamtą, bet ir nepakartojamą dvasią.

NEMOKAMAI

 
Tradiciniai giedojimai
2016 Gruodžio 24

2017 m. sausio 6 d., 17. 30 val. maloniai kviečiame visus į Klaipėdos etnokultūros centro rengiamą Tradicinių giedojimų vakarą „Džiaugsmingą naujieną paskelbė dangus“. Kartu kalėdines giesmes giedoti kvies Vilniaus arkikatedros liaudies giesmių ansamblis

(vad. J. Bukantaitė) bei vakaro vedėjas kunigas dr. S. Stumbra.

Tradicinės, liaudiškosios Kalėdų giesmės savo pavadinimu mena lotynišką žodį Calendae (pirmoji mėnesio diena). Šio laikotarpio giesmės prasideda advento giesmėmis ir baigiasi Trijų Karalių švente. Šalia liturginių kalėdinių giesmių ir himnų liaudies tradicijoje populiarios ir neliturginės giesmės. Pirmoji lietuviška Kalėdų giesmė „Bernelis gimė mumus“, išspausdinta dar M. Mažvydo „Katekizme“, gal nuo šios giesmės pavadinimo ir kalėdinės giesmės dažnai liaudyje buvo vadinamos Berneliais. Daugiausia katalikiškų giesmių randame vysk. M. Valančiaus kantičkose.

Liturginę Trijų Karalių šventę maloniai kviečiame švęsti Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).

Renginys nemokamas.

 
Šventinis sveikinimas
2016 Gruodžio 23

 
Advento vakaras
2016 Lapkričio 30

 
Tūkstantis žėrūnėlių
2016 Lapkričio 28

Žengiant į tautinio kostiumo metus - tradicinių riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“

Gruodžio 2 d. 16.30 val. Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) atidaroma išskirtinė ir abejingų nepaliksianti tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. Atidaryme dalyvaus Jonavos meno mokyklos tautinių instrumentų orkestras (vad. A. Grigaliūnienė).

Ateinantys metai Lietuvoje paskelbti tautinio kostiumo metais, tad juos pasitiksime unikalia tradicinių kostiumų aksesuarų - riešinių - paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Autorė Eglė Pečiurienė gerą dešimtmetį megzdama riešines, primezgė jų net tūkstantį porų. Laikas stabtelėti ir pasidžiaugti šiais žėrinčiais tautinio paveldo šedevrais. Džiugu, kad išskirtinė paroda pristatoma būtent Klaipėdoje. E. Pečiurienės riešinės - sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.

Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiūrienė, Jonavos meno mokyklos tautinių instrumentų orkestras (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais Etnokultūros centre bus galima iki gruodžio 23 d.

Rekomenduojama – visiems besižavintiems rankdarbiais.

Parodos lankymas nemokamas.

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 3 iš 40
Etnokultūros centras