Kalendorinės šventės
Užgavėnės

 

Klaipėdos mieste Užgavėnės rengiamos sekmadienį prieš tikrąją Užgavėnių dieną. Nors persirengėlių tradicija šiam kraštui anksčiau nebuvo būdinga (ją išpuoselėjo žemaičiai), šventė be persirengusių personažų dabar jau net neįsivaizduojama. Kasmet Užgavėnės prasideda šurmulinga eisena. Persirengėliai siaučia, improvizuoja, dainuoja, muzikuoja, šoka, krečia įvairiausias išdaigas, triukšmauja, pašiepia žmonių ydas ir silpnybes. Taip nuklegama į renginio vietą, dažniausiai - Jono kalną. O čia žiūrovų nebūna - tik dalyviai. Kaukėti ir nekaukėti "užgavėtojai" lankosi persirengėlių "trobose", skanauja tradicinių patiekalų - šiupinio, blynų, šoka, dainuoja. Šventės kulminacija - Lašininio ir Kanapinio kova, po kurios paprastai ugnyje supleška žiemos vargus simbolizuojanti Morė.

Tradiciškai prieš Užgavėnes Etnokultūros centras organizuoja edukacinius užsiėmimus visiems, norintiems pasigaminti Užgavėnių kaukę.


 
Šiupinio šventė

 

Šiupinio šventė - tai klaipėdietiškos Užgavėnės. Ši šventė atsirado nunykus persirengėlių tradicijai. Prūsijoje, kuriai priklausė visas Klaipėdos kraštas, švenčių šventimas buvo reglamentuojamas karalių norminiais potvarkiais. Buvo laikotarpių, kai Užgavėnių karnavalas čia nebuvo toleruojamas. Taip triukšmingą šventę pakeitė nauja, santūresnė tradicija - gaminti ir skanauti šiupinį. Kaimynai rinkdavosi į vieną trobą, kur drauge vaišindavosi šiupiniu, aptardavo žiemos vargus bei artėjančius pavasario rūpesčius.

Šią gražią šventę iki pat šių dienų išlaikė lietuvininkų bendrija "Mažoji Lietuva". Etnokultūros centras kartu su bendrijos nariais kasmet organizuoja Šiupinio vakarą, kuriame pristatoma savita šiupinio receptūra, dalyviai įsitraukia į linksmą programą, susirinkusiuosius aplanko Užgavėnių personažai.


 
Atvelykis

 

Atvelykis - tradicinė vaikų ir jaunimo šventė, rengiama pirmąjį sekmadienį po Velykų. Klaipėdos etnokultūros centras šią tradiciją puoselėja nuo 1992 metų.

Per Atvelykį vaikai patraukliomis ir žaismingomis formomis susipažįsta su tradicijomis, aktyviai įsitraukia į šventės vyksmą: amatų mokyklėlėse lipdo iš molio, drožinėja medį, siuva lėles, margina kiaušinius, lieja žvakes, vaikų jomarkėlyje savo rankdarbius gali "parduoti", dalyvauja margučių ridenimo, daužavimo varžybose, žaidžia tradicinius sportinius žaidimus, supasi tikrose sūpynėse. Šventėje renkamas gražiausias margutis. 2003 metais Klaipėdos etnokultūros centro Atvelykio šventė buvo apdovanota specialiu respublikinio konkurso "Tradicija šiandien" prizu už tradicijų tęstinumą ir pritaikymą šiuolaikiniame mieste.

Miestiečiai, norintys pažinti Velykinius papročius ir tradicijas, išmokti marginti kiaušinius, prieš Velykas kviečiami į etnomokyklėlės pamokas.


 
Joninės

 

Birželio 23-iosios vakarą Klaipėdoje Jono kalne tradiciškai organizuojama Joninių gegužinė. Unikali renginio vieta leidžia sujungti visus pagrindinius Joninių elementus - vandenį, žolynus ir ugnį. Salą juosiantis vanduo plukdo iš žolynų nupintus Joninių vainikus, juose spingsi ugnelės, Joninių laužas kūrenamas ir pačioje saloje.

Ilgiausios vasaros dienos ir trumpiausios nakties šventėje pintais žolynų vainikais papuošiami Jonai, kartu dainuojama, šokama, "deginamos" raganos, šokinėjama per laužą. Šventėje dalyvauja Klaipėdos ir kitų Lietuvos regionų folkloro kolektyvai, neofolkloro grupės.


 
Vėlinės

 

Paskutinę spalio savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre rengiami susikaupimo ir dvasios rimties vakarai. Folkloro ansambliai bei vakaro dalyviai gieda Mažosios Lietuvos dainas ir giesmes, bendrauja su katalikų ir liuteronų kunigais.


 
Martyno šventė

 

Kasmet lapkričio 11-ąją vykstanti Martyno šventė - žaisminga vaikų ir jaunimo šventė. Tai ne tik Martynų varduvės, bet ir paskutinė kalendorinė rudens šventė. Anksčiau "per Martyną" baigdavosi bernų ir mergų (žemės ūkio samdinių) samdos laikas ir ta proga šeimininkai, atsidėkodami darbininkams už triūsą, rengdavo vaišes. Senieji Klaipėdos krašto gyventojai pasakoja, jog pagrindinis stalo patiekalas tuomet būdavusi kepta žąsis. Ją stengdavosi parūpinti kuo riebesnę. Atsisveikinimo su samdiniais vaišes lydėdavo jaunimo linksmybės - dainos, šokiai, rateliai, žaidimai.

Klaipėdos etnokultūros centras Martyno šventę atgaivino 2002-aisiais. Kasmet per Martyno šventę rengiami vaikų "jomarkėliai", skanaujama kepta žąsis, sveikinami varduvininkai. Vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvai vieni kitus moko linksmų dainų, šokių, žaidimų.


 


Etnokultūros centras