Krašto etninė kultūra
Tautinis kostiumas

 

Moterys vilkėjo puošniai siuvinėtais marškiniais ir trumpomis liemenėmis, arba švarkeliais. Virš languoto arba dryžuoto sijono ryšėdavo baltas linines prijuostes su įaustais raudonais raštais. Moterys dėvėjo linines drobules su viduryje įsiūtais dailiais siuvinėtais perdrobuliais. Šaltuoju metu vilkėdavo sermėgomis bei kailinukais, aptrauktais tamsiai mėlyna medžiaga, puoštais siuvinėtais raštais ir auksaspalvių galionų arba kailiuko apvadais. Klaipėdiškės liemenį juosdavo plačiomis ir siauromis rinktinėmis juostomis, o prie juosmens pasikabindavo delmoną - plokščią puošniai siuvinėtą krepšelį. Karolius nešiojo stiklinius arba gintarinius.

Klaipėdiškės merginos plaukus pindavo į kasas, kurias sudėdavo apie galvą labai sudėtingais būdais - tokia šukuosena būdavo daroma sekmadieniui ir laikydavo visą savaitę.

Nuotakos XIX a. pradžioje dėvėdavo įspūdingą kyką - aukštą cilindro formos galvos apdangalą, padarytą iš juodo aksomo arba fetro. Jaunamartės kykas, pasiūtas iš pintinių nėrinių, užtemptų ant specialaus karkaso, iš viršaus būdavo apgobiamas plonu šydu. Šis kraštas garsėjo įvairiais rankdarbiais, ypač siuvinėjimu ir megztomis raštuotomis pirštinėmis.

Klaipėdiškiai vyrai mūvėjo ne tik ilgomis, bet ir trumpomis kelnėmis, kaip Vakarų Europoje. Jų sermėgos ilgai buvo siuvamos pagal XVIII a. madą, su klostytais įsiuvais šonuose. Madingomis laikytos tamsiai mėlynos ir juodos sermėgos. Vyrai juosėdavo ne tik juostomis, bet ir spalvotai siuvinėtais bei odiniais diržais.

XIX a. antrojoje pusėje klaipėdiškių kostiumas gerokai pakito. Tą nulėmė ne tik miesto mados įtaka, bet ir religinis liuteronų surinkimininkų judėjimas, atnešęs griežtesnius papročius. Tamsios spalvos, ypač juoda, pradėtos laikyti ne tik gero skonio, bet ir doro, pamaldaus gyvenimo būdo įrodymu. Vieninteliai delmonai vis dar buvo siuvinėjami spalvingai. Moterys ir merginos ant galvos vis dažniau gobėsi tik skareles, surištas po smakru. XX a. pradžioje vietoje marškinių ir liemenės visuotinai pradėta vilkėti švarkeliais, dažniausiai trumpais, glaudžiai aptempiančiais liemenį.

Teresė Jurkuvienė
Dailėtyrininkė



 
Kulinarinis paveldas

Kaipėdietiškas šiupinys - tradicinis Klaipėdos krašto gyventojų Užgavėnių valgis.

Sotų patiekalą gaminame taip: išverdame bulvių košę ir žirnius, juos sumaišome ir sudedame į dubenį. Išverdame rūkytos kiaulės pažandę, supjaustome ją gabalėliais ir sudedame dubenio kraštuose. Į šiupinio vidurį įdėti kiaulės šnipą (snukį) arba kiaulės uodegą.


 
Etnokultūros centras