Šių metų lapkritį sukanka 90 metų, kai Tilžėje susirinkę Mažosios Lietuvos veikėjai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, o lapkričio 30-ąją priėmė ir pasirašė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą, vėliau pavadintą Tilžės aktu.
Istoriniame dokumente buvo skelbiama krašto daugumos gyventojų, lietuvių, valia dėl Mažosios Lietuvos prisiglaudimo prie savo tautos kamieno - Didžiosios Lietuvos. Šis aktas Mažosios Lietuvos gyventojams - lietuviams buvo tolygus Lietuvos nepriklausomybės 1918 metų vasario 16-osios aktui.
Jubiliejinei Tilžės akto pasirašymo sukakčiai pažymėti Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba ir Klaipėdos apskrities kultūros centras parengė gausią renginių programą, kuri apims visą Mažosios Lietuvos regioną.

Mažosios Lietuvos regiono renginiai, skirti Tilžės akto pasirašymo 90-mečiui paminėti

Lapkričio 25 d. 14 val.	Šilutės rajono moksleivių viktorina "Pažink savo kraštą - Mažąją Lietuvą" Šilutės rajono savivaldybės salėje (Dariaus ir Girėno g.1, Šilutė)
Lapkričio 26 d. 17 val.	Leidinio "Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai" aptarimas F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Tilžės g. 10, Šilutė)
Lapkričio 28 d. 10 val.	XX- oji mokslinė konferencija "Lietuvininkai ir lietuviai. Pietizmas ir tautinis sąmoningumas". Klaipėdos m. savivaldybės etnokultūros centre ( Daržų g. 10, Klaipėda)
Lapkričio 28 d. 16 val.	Paroda "Martynui Jankui atminti", skiriama Martyno Jankaus 150-osioms gimimo metinėms. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžiojo Vandens g. 6, Klaipėda)
Lapkričio 28 d. 16 val.	Paroda "H. Šojaus dailės kūrinių kolekcija" ir kolekcijos katalogo pristatymas H. Šojaus dvare (Lietuvininkų g. 4, Šilutė)
Lapkričio 28 d.- gruodžio 10 d.	Literatūros ir dokumentų paroda "Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena", skirta Tilžės Akto pasirašymo 90-osioms metinėms" F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje
Lapkričio 29 d. 12 val.	Konferencija "Lietuvybės išsaugojimas Tilžės akto šviesoje" A. Mackaus gimnazijoje (Pagėgiai)
Lapkričio 30 d. 12 val.	Istorijos pamoka "Tilžės aktui - 90 metų" Prie paminklo, skirto Mažosios Lietuvos prisijungimui prie Didžiosios Lietuvos (Pagėgiai).
Lapkričio 30 d. 12.45 val.	Folkloro ansamblių šventė "Marš, marš, kareivėli" A. Mackaus gimnazijoje (Pagėgiai)

Lapkričio 20-osios vakarą Klaipėdos etnokultūros salėje skambėjo gera, tranki folkloro muzika, siautė ir šėlo jaunimas. Pirmakąrt Klaipėdoje surengto tradicinių šokių vakaro svečiai - Kauno kapela ,,Lipk ant sienų" bei Kauno ,,Ąžuolyno" gimnazijos folkloro klubas ,,Gilė".
Muzikantams taip meistriškai valdant instrumentus ir visą publiką, pavyko sukurti tokią nuotaiką, kad šokėjai negalėjo sustabdyti nei judančių kojų, nei besiveržiančių šiltų, teigiamų emocijų. Visi vakare buvusieji įsitikino, jog jaunimas gali ir moka linksmintis sveikai, nuoširdžiai ir paprastai. Svarbiausia, kad tas nuoširdumas, užkoduotas paprastuose, šiuolaikinės visuomenės primirštuose, o gal net ignoruojamuose etninės kultūros kloduose - liaudies dainose, tradiciniuose šokiuose, rateliuose ir žaidimuose, yra neabejotinai tikras.
Kaune tokia pasišokimų tradicija jau senokai prigijusi. Kiekvieną ketvirtadienio vakarą šios linksmybės vyksta skirtingose Kauno mokyklų salėse, kitose erdvėse. Organizuojami konkursai, folklorinių šokių maratonai. Per vieną tokį renginį buvo pasiektas ,,Oželio" šokimo rekordas - jaunimas šį šokį trypė net 1 val. 32 min. Pavyzdys įkvepiantis ir užkrečiantis. Džiaugiamės, žavimės kolegų darbu ir, stebėdami besilinksminantį jaunimą, palinkėjome sau, kad ši graži šokių vakarų tradicija įkvėptų ir mus, uždegtų ne tik Klaipėdos folklorininkų bendruomenę, bet kuo didesnį būrį jaunų Klaipėdos žmonių.

Klaipėdos etnokultūros centras lapkričio 20 d. 18 val. kviečia miesto bendruomenę smagiai pasišokti Jaunimo folklorinių šokių vakare ,,ŠOKIM, BŪKIM - PASIDŪKIM", kuris vyks Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10). Renginio svečiai: Kauno etninės veiklos klubo kapela ,,Lipk ant sienų" ir folkloro ansamblis ,,Gilė". Šokių vakaras organizuojamas pagal Pilietinio ir tautinio ugdymo projektą ,,Tradicija jauniems".

Klaipėdos miesto Etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis "Alkiukai" į savo būrį mielai priims 6-12 klasių vaikus. Jeigu norite iš arčiau susipažinti su tautine kultūra, svajojate išmokti groti, šokti, dainuoti, "Alkiukų" kolektyvas laukia jūsų. Kreiptis tel.: 8-612-18782.
Naujų talentų ieško ir Vaikų folkloro ansamblis ,,Kuršiukai". Energingas kolektyvas ir nauja jo vadovė kviečia įvairaus amžiaus vaikus įsilieti į gražų dainuojančių, šokančių bei muzikuojančių "Kuršiukų" būrį. Kolektyvas repetuoja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. Etnokultūros centro salėje.

Nuo lapkričio 14-osios Klaipėdos etnokultūros centre bus galima pasigrožėti kaimyninės Latvijos Rucavos tautodailininkų pirštinių paroda ,,ŠILDO, PUOŠIA IR PASAKOJA".
Šią šiltą ir jaukią ekspoziciją uostamiestyje pristato Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra ir Rucavos tautodailininkų klubas "Zvanitaji", vadovaujamas Sandros Aigarės. Ši nenuilstanti tautodailės puoselėtoja rengia įvairiausius liaudies meno renginius, skaito paskaitas Liepojos pedagoginėje akademijoje, o savo vienkiemyje turi naminės duonos kepyklėlę.
Klubo "Zvanitaji" narės autentiškas pirštines ir kojines rinko iš močiučių skrynių. Dabar moterys tęsia mezgimo tradicijas, to nuo mažumės moko ir Kuržemės krašto mergaites. Sandros Aigarės vyras Arnoldas autentiškų pirštinių raštus įamžino nuotraukose, kurios sudarys nemažą parodos eksponatų dalį. Šalia jų puikuosis ir senos autentiškos, ir šiandieninių rucaviškių numegztos pirštinės.
Parodos lankytojai kaimynių meną galės palyginti su šio krašto mezgėjų raštais, įvertinti panašumus ir skirtumus. Parodos atidaryme dalyvaus Rucavos klubo narės ir, kaip namie, rankose šokdindamos virbalus, mezgėjos dainuos, seks pasakas, mins mįsles, dalinsis prisiminimais ar pasakojimais apie būtus ir nebūtus dalykus. Vakare ne tik išgirsime, bet ir patys galėsime padainuoti dainų apie mezgėjas, audėjas ir kitas Kuržemės auksarankes. Jos sako, jog daug darbo ir išmonės reikia, kol susikrauni kraitį, nes kuržemietė be raštuotų pirštinių ir kojinių žmonėse negali rodytis.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" folkloro ansamblis "Giedružė" gyvenimui prikėlė prieš du šimtus metų Mažojoje Lietuvoje dainuotas, Martyno Liudviko Rėzos, Christiano Bartscho ir kitų etnokultūros tyrinėtojų užrašytas dainas. Jos sudėtos į kompaktinę plokštelę ,,Iš trijų rytų vėjužis pūtė".
Kompaktinė plokštelė - "Giedružės" šešerių metų kūrybinių ieškojimų rezultatas. Klaipėdos visuomenei rinkinys bus pristatytas lapkričio 7-ąją.
"Kuršių nerijoje, iš kurios jus pasiekia nidiškių atliekamos dainos, dar gyva anų laikų autentiška kraštovaizdžio dvasia - marios ir jūra, miškai ir kopos, senųjų kaimų fragmentai. Nebėra tik pačių senųjų gyventojų, kuriuos po pasaulį išblaškė dramatiški istorijos vėjai. Klausydamiesi "Giedružės" atliekamų dainų, pabandykite įsivaizduoti galbūt tik muziejų fotografijose matytų žmonių, gyvenusių aplink Kuršių marias, rūstokus, gamtos sunkumų užgrūdintus veidus. Iš atminties išplauks besiplaikstančios kurėnų burės, po žūklės išdžiaustyti tinklai. Labai norėtųsi, kad klausydamiesi dainų, jūs pajustumėte savitą Mažosios Lietuvos žmonių charakterį, jų pasaulio suvokimą, tradicijas, tikėjimus, kasdienybę. Daina turi galią mus priartinti prie tikrovės: kaip gyveno ir ką galvojo šio krašto vyrai ir moterys",- taip naująją kompaktinę plokštelę į visuomenę palydi "Giedružės" nariai.
Be Mažosios Lietuvos dainų kompaktinėje plokštelėje išgirsite ir Veliuonos krašto melodijų.

Birželio 23 d., pirmadienį, visus klaipėdiečius ir miesto svečius Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras kviečia dalyvauti Joninių gegužinėje. Šventė vyks senamiesčio širdyje - Jono kalne. Pradžia 19 val.
Žolynų vartais, klaipėdietiškomis kartimis, kupolėmis ir vainikais sužaliavusiame Jono kalne rinksis Jonai, Janinos, klaipėdiečiai ir miesto svečiai. Tikros pynėjos Janinas papuoš žolynų vainikais, mažuosius Jonukus sveikinsime kupolytėmis, o Jonus vainikuosime ąžuolo lapų vainikais. Iš surinktų žolių kupolės būrėjos kiekvienam norinčiam nuspės metų ateitį. Tradiciškai bus uždegti Joninių laužai, kad jų ugnies šviesa apsaugotų visus šventės dalyvius ir Klaipėdą nuo piktų jėgų poveikio bei visokių negerovių. Saulei bekrintant plukdysime vainikėlius su degančiomis žvakėmis. Ši apeiga gražiai apjungs visus tris pagrindinius Joninių elementus: augaliją, ugnį ir vandenį.
Joninių šventės programoje dalyvaus Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansambliai "Kuršių ainiai" (vad. J. Vozgirdienė, A. Vozgirdas), "Alka" (vad. R. Šukienė, J. Kavaliauskas), tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis ,,Senoliai" (vad. E. Šalkauskienė, J. Petrauskas), folkloro ansamblio ,,Mėguva" kapela (vad. Zita Baniulaitytė, D. Šeduikienė) , folkloro klubas "Šeimyna" (vad. D. Krakauskienė), žemaičių folkloro klubas "Žemaičių alkierius" (vad. J. Zvonkuvienė, V. Čepulienė).
Šventę ves papročių žinovė, Lietuvos radijo laidų vedėja Gražina Kadžytė.
Joninių šventę remia Klaipėdos miesto savivaldybė, Lauko ekranų tinklas ACM.

Gegužės 29 d. 14 val. Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centro salėje (Daržų g.10) rengiama atvira paskaita "Meno rinka. Investicijos į meną Lietuvoje". Lektorė Simona Makselienė. Registruotis tel. 8 46 311010.
Renginio organizatorius - Klaipėdos miesto savivaldybės VšĮ ,,Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra".

Į uostamiestį jau atgabenti garbės ženklai, liudijantys, jog Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centras yra Geriausias 2007-ųjų šalies kultūros centras. Šį titulą ir jį lydinčią 80 MGL dydžio premiją uostamiesčio etninės kultūros puoselėtojams skyrė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
Geriausio metų kultūros centro vardas, dėl kurio kasmet varžosi visos Respublikos kultūros įstaigos, skiriamas už paskutiniųjų 5 metų kūrybingą, novatorišką darbą, etninės kultūros puoselėjimą, mėgėjų ir profesionalaus meno sklaidą, naujų meninių programų kūrimą, aktyvią edukacinę - pramoginę veiklą, tenkinant bendruomenės kultūrinius poreikius.
Kasmet skiriamos keturios premijos - aukščiausios, pirmosios, antrosios ir trečiosios kategorijų. Klaipėdos Etnokultūros centro kolektyvas pelnė aukščiausiojo lygio įvertinimą, kitų kategorijų vardai ir premijos skirti Radviliškio miesto, Šakių rajono Gelgaudiškio, Anykščių rajono Troškūnų kultūrininkams. Etnokultūros centro vadovė Nijolė Sliužinskienė sako, jog šis įvertinimas kolektyvui labai malonus, įkvepiantis naujiems sumanymams ir darbams. O lentelė, liudijanti, jog Klaipėdos etnokultūros centras yra Geriausia šalies metų kultūros įstaiga bus iškabinta visiems įstaigos lankytojams matomoje vietoje.

Nuotraukoje: Pripažinimo ženklas uostamiesčio Etnokultūros centro kolektyvui įteiktas kasmetiniame šalies etninės kultūros specialistų susitikime, šiemet vykusiame Utenos rajono Sudeikių pagrindinėje mokykloje

Lietuvos jūrų muziejus ir Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centras visuomenei atveria Lietuvos pajūrio ir pamario krašto žvejų kultūros lobynus.
Dviejų uostamiesčio kultūros įstaigų bendro darbo rezultatai - išleistas marinistinio paveldo katalogas "Lietuvos pajūrio ir pamario žvejų kultūra: iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinių" (sudarytojas - Dainius Elertas), kompaktinė plokštelė "Žuvininkai mes esme" (sudarytoja - Valerija Jankūnaitė), balandžio pabaigoje surengta LJM fotografo Alfonso Mažūno paroda "Pajūrio ir pamario žvejų kultūra" bei Etnografinėje žvejo sodyboje įrengtas informacijos apie šio regiono kultūrą terminalas.
Įgyvendintas projektas - katalogas, kompaktinės plokštelė bei terminalas - reikšmingi ir unikalūs savo istorine - archyvine medžiaga, kuri kruopščiai surinkta iš įvairiausių šaltinių ir kompaktiškai, kruopščiai bei informatyviai pateikta kiekvienam žmogui. "Tai puikus būdas tiek Klaipėdos krašte gyvenantiems, tiek svečiams, susipažinti su pajūrio žvejų gyvensenos ir kultūros tradicijomis. Medžiaga aktuali ir žvejiškos kultūros tyrinėtojams",- įsitikinę projekto sumanytojai.
Etnokultūros centro specialistams itin brangi kompaktinės plokštelės pavidalu pasirodžiusi nematerialaus Kuršių marių kultūros paveldo - dainų, šokių, instrumentinės muzikos, giesmių ir pasakojimų rinktinė. Plokštelėje surinkta medžiaga iš Etnokultūros centro folkloro ansamblių - ,,Kuršių ainiai", ,,Alka", ,,Kuršiukai" bei folkloro sambūrio ,,Audenis" repertuaro. Didžiąją jo dalį sudaro Kuršių marių arealo folkloras bei tautosaka, užrašyti XIX - XX a.. Kituose kūriniuose yra minima: marios, pamario gyvenvietės, žvejų buitis, papročiai bei darbai. Programa atspindi tiek suaugusiųjų, tiek vaikų folkloro žanrų įvairovę. Pasakojimus seka pamario tarme kalbantys pasakotojai.

Klaipėdoje jau vienuoliktą kartą organizuojamas Pasakininkų konkursas "Vieną kartą..." Jame dalyvauja I-XII klasių mokiniai iš įvairių Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų. Šio konkurso tikslas - skatinti vartoti gyvą, vaizdingą šnekamąją kalbą, domėtis pasakojimo specifika, gilintis į tautosakos kūrinių žanrų savitumus ir jų perteikimo būdus, palaikyti tarmę kaip natūralios kalbėsenos būdą. Atrankiniame konkurso ture, kuris vyko balandžio 30-ąją, dalyvavo beveik 40 jaunųjų pasakininkų. Geriausieji pakviesti į baigiamąjį vakarą, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Jis Etnokultūros centre vyks gegužės 7 d. 16.00 val. Tradicinį konkursą organizuoja Lietuvių kalbos draugija, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyrius ir Etnokultūros centras.

Klaipėdos savivaldybės etnokultūros centras skelbia gerąją šio pavasario naujieną - jau pradėjo veikti įstaigos internetinė svetainė www.etnocentras.lt.

Svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis pristatoma Etnokultūros centro veikla, folkloro kolektyvai, uostamiestyje puoselėjamos kalendorinės šventės, Klaipėdos krašto tradicijos. Lankytojai joje ras ir Tarptautinio folkloro festivalio "Parbėg laivelis" naujienas. Svetainė gausiai iliustruota nuotraukomis iš organizuojamų renginių, kolektyvų koncertų, internautams pateikiama ir vaizdo medžiaga bei folkloro kolektyvų repertuaro kūriniai. www.etnocentras.lt lankytojai čia ras ir naujausius pranešimus apie etnokultūrininkų organizuojamus renginius.

Klaipėdos etnokultūros centro vadovė Nijolė Sliužinskienė džiaugiasi, jog atsivėrė dar vienas langas ryšiui su visuomene stiprinti. "Naujos technologijos palengvins bendravimą ne tik su miesto ir krašto bendruomene. Interneto galimybės ir prieinamumas mums padės pasiekti ir savo veikla sudominti jaunąją kartą, o vaizdinė medžiaga, garso įrašai - puiki priemonė pristatyti mūsų kolektyvus įvairių renginių ar festivalių organizatoriams",- sako N. Sliužinskienė.

Klaipėdos savivaldybės etnokultūros centre veikia 7 folkloro kolektyvai, įstaiga nuolat organizuoja edukacinius renginius, kalendorines šventes, parodas, kas dvejus metus rengia Tarptautinį folkloro festivalį "Parbėg laivelis". Už aktyvią veiklą uostamiesčio Etnokultūros centras 2007-aisiais nominuotas Geriausio Respublikos kultūros centro apdovanojimui gauti.