Folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ įkurtas 1991 m. (įkūrėja ir vadovė Irena Nakienė). Šiuo metu kolektyvui vadovauja Jolita  Vozgirdienė  (nuo 2001 m.) ir Alvydas Vozgirdas (nuo 2005 m.)
  Ansamblio nariai – skirtingų Lietuvos etnografinių regionų atstovai, todėl kolektyvo kūrybiniame akiratyje ne tik lietuvininių, bet ir žemaičių, dzūkų folkloras (dainos, šokiai, rateliai, žaidimai, gausus instrumentinės muzikos repertuaras, pasakojamoji ir smulkioji tautosaka, darbų ir papročių inscenizacijos). Koncertinėse programose dažniausiai atsispindi kalendorinių, šeimos  švenčių ir senųjų darbų papročiai, gamtos paveikslai. Kalendorinių švenčių apeigas siekiama pateikti šiandienos kontekste.

Kolektyvas ypatingą dėmesį skiria Prūsų Lietuvos tradicijų puoselėjimui, folkloro programose  siekia atskleisti savitą šio krašto žmonių pasaulėjautą, gyvenimo būdą. Gausus žvejiško folkloro kraitis. Gilinamasi į Mažosios Lietuvos  istorinę praeitį, tradicinę kultūrą.

 Ansamblio instrumentarijus: prūsiškos arfos, kanklės, 2-3 smuikai, cimbolai, dūdmaišis, basedlė, armonika, bandonija, dambreliai, ryla, diatoninė birbynė, lamzdelis, būgnas.

Kolektyvas yra įrašęs garsajuostę „Kuršių ainiai“, kompaktinę plokštelę „Bėki, laivuži“, DVD plokštelę „Ir pasidarė dideli dyvai“, dvigubą kompaktinę plokštelę  „Rasi rasoj rasi“ (Kuršių ainiai ir Donis).

Ansamblis ‒ nuolatinis Pasaulio lietuvių dainų švenčių, įvairių Klaipėdos miesto renginių, Lietuvos ir tarptautinių folkloro festivalių dalyvis. Kasmet surengiama  apie 50 pasirodymų Lietuvoje ir užsienyje. Koncertuota Prancūzijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Japonijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Suomijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir kt.

„Kuršių ainiai“ apdovanoti Alfred‘o Toepfer‘io  fondo (Hamburgas, Vokietija) Europos prizu liaudies menui remti,  2010 m. kolektyvas buvo pripažintas geriausiu folkloro ansambliu Lietuvoje bei apdovanotas „Aukso paukšte“.

Pastaraisiais metais parengtos programos:

Folkloro programa „Kur medaus upės tek“; Adventinė folkloro programa „Ir pasidarė dideli dyvai“; Folkloro ir dainuojamosios poezijos programa „Žemė užgiedos“; Folkloro ir šešėlių teatro programa „Labas vakars, nakties mote“; Žemaičių folkloro dalis Klaipėdos Universiteto spektakliui „Palangos Juzė“ (Rež. P. Bielskis); Edukacinė tautinio kostiumo pristatymo programa „Ko laumės išmokė“; Edukacinė tradicinių lietuvių muzikos instrumentų pristatymo programa; Kalendorinių švenčių (Užgavėnių, Joninių, advento-Kalėdų) programos

Šiuo metu galima užsisakyti šias  folkloro programas:

  Folkloro spektaklis „Vėjų marės, medaus upės“

Teatralizuotoje programoje – Mažosios Lietuvos gamtos, žmonių būties ir buities paveikslėliai, kuriuose skleidžiasi unikali lietuvininkų pasaulėjauta, savitas gyvenimo būdas. Vėjų ir milžinų pėdsakai, nelengva žvejų šeimos lemtis, jomarko linksmybės, bitinkavimo pamaryje paslaptys, skalbimas, sunkius darbus lydintys pašmaikštavimai, netekties skausmas, vestuviniai džiaugsmai ir bauginanti karo nuojauta – tokia šio krašto žmonių gyvenimo mozaika. Šeimos apeigos, šventės ir kasdieniai ritualai, senieji darbai ir kiti papročiai interpretuojami šiandienos žvilgsniu.

   Folkloro spektaklis „Lietuvininkai“

Programos turinys atspindi XIX a. pb. - XX a. pr. Klaipėdos krašto žmonių moralines nuostatas, pagarbą ir meilę protėvių žemei ir jos žmonėms, rūpestį gimtosios kalbos likimu, istorinės  atminties išsaugojimu, šeimos vertybių puoselėjimu, nerimą dėl krašto ir Tėvynės ateities.
Programos veiksmas – tarsi gyvais paveikslais iliustruota  istorijos pamoka. Pagrindinis veikėjas - Mažosios Lietuvos mokytojas - prabyla į žiūrovą  krašto šviesuolių Vydūno, Adomo Brako, Martyno Jankaus, Frydricho Bajoraičio-Paukštelio, Viliaus Kalvaičio išmintimi, paprastų lietuvininkų – prosenių, tėvų ir motinų – patirtimi, jausmais ir linkėjimais ateičiai.

   Edukacinė tradicinių lietuvių muzikos instrumentų pristatymo programa

   Edukacinė tautinio kostiumo pristatymo programa „Ko laumės išmokė“

   Folkloro programa „Kur medaus upės tek“ (apie žmogaus ir bitės gyvenimo paraleles, bitininkystės Mažojoje Lietuvoje  savitumus)