2024
- Titulinis
- Festivaliai
- Lauksnos
- 2024
„Lauksnos“ – prūsų kalbos žodis reiškiantis žvaigždes, šviesulius.
Ketvirtasis festivalis „Lauksnos“ vyks birželio 27-30 d.
Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ – analogo Lietuvoje ir Europoje neturintis tęstinis renginys. Birželio 27 – 30 d., festivalio metu, įvairiomis formomis bus pristatomos vertybės įtrauktos į UNESCO apsaugos konvencija reglamentuotus sąrašus bei nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Per keturias festivalio dienas bus pristatyta per 30 UNESCO saugomų ir į Lietuvos bei Latvijos nacionalinius sąvadus įtrauktų nematerialaus kultūros paveldo vertybių. Sulauksime apie 400 festivalio dalyvių iš 10 pasaulio šalių.
Šiais metais turėsime galimybę susipažinti su:
- Kaustineno smuikavimo tradicija (Suomija)
- Tradiciniu lenkų šokiu Polonezu (Lenkija)
- Fado tradicija (Portugalija)
- Lėlių teatro tradicija (Čekija)
- Kartvelų polifoniniu dainavimu (Sakartvelas)
- Gnaoua tradicija (Marokas)
- Mariachi tradicija (Meksika)
- Petrikivkos dekoratyvine tapyba (Ukraina)
Festivalio metu bus pristatytos visos lietuviškos UNESCO tradicijos: sutartinės, dainų šventės tradicija, kryždirbystė, ypatingą dėmesį skirsime pernai į sąvadą įtrauktai šiaudinių sodų tradicijai – festivalio metu veiks paroda, sodų rišimo dirbtuvės, festivalio teritoriją, papuoš „Šviečiančių sodų“ instaliacija.
Ketvirtasis festivalis „Lauksnos“ vyks birželio 27-30 d.
Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ – analogo Lietuvoje ir Europoje neturintis tęstinis renginys. Birželio 27 – 30 d., festivalio metu, įvairiomis formomis bus pristatomos vertybės įtrauktos į UNESCO apsaugos konvencija reglamentuotus sąrašus bei nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Per keturias festivalio dienas bus pristatyta per 30 UNESCO saugomų ir į Lietuvos bei Latvijos nacionalinius sąvadus įtrauktų nematerialaus kultūros paveldo vertybių. Sulauksime apie 400 festivalio dalyvių iš 10 pasaulio šalių.
Šiais metais turėsime galimybę susipažinti su:
- Kaustineno smuikavimo tradicija (Suomija)
- Tradiciniu lenkų šokiu Polonezu (Lenkija)
- Fado tradicija (Portugalija)
- Lėlių teatro tradicija (Čekija)
- Kartvelų polifoniniu dainavimu (Sakartvelas)
- Gnaoua tradicija (Marokas)
- Mariachi tradicija (Meksika)
- Petrikivkos dekoratyvine tapyba (Ukraina)
Festivalio metu bus pristatytos visos lietuviškos UNESCO tradicijos: sutartinės, dainų šventės tradicija, kryždirbystė, ypatingą dėmesį skirsime pernai į sąvadą įtrauktai šiaudinių sodų tradicijai – festivalio metu veiks paroda, sodų rišimo dirbtuvės, festivalio teritoriją, papuoš „Šviečiančių sodų“ instaliacija.
****
Festivalio rengėjas - Klaipėdos etnokultūros centras
Festivalio rengėjas - Klaipėdos etnokultūros centras
Globėjas - Klaipėdos miesto savivaldybė
Festivalio partneriai: Lietuvos kultūros taryba, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, I. Kanto viešoji biblioteka, Laikrodžių muziejus, Lietuvos Jūrų muziejus, Neringos muziejai, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas, Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Informaciniai rėmėjai – Kultūros uostas, dienraštis Klaipėda, Media traffic, ACM
Rengėjas
Festivalio rengėjas - Klaipėdos etnokultūros centras
Globėjas
Globėjas - Klaipėdos miesto savivaldybė
Iš dalies remia:
Lietuvos kultūros taryba