Parodos autorė Dalia Stalauskienė
Man kartais praeitys sapnuojasi - sava ir svetimos tėviškės, audimai ir rakandai, nubarstyti ritmais, raštuoti daiktai, tylintys ir kalbantys apie buvimus ir darbus, žmonės, kurie neaptarinėjo gelmių savyje, bet buvo gilūs. Praeičių romantika ir skausmas irgi... Keisčiausia, kad sapnuojasi ne naktimis, ne miegant, o begyvenant kasdienybę. Bandau prisiminti, bandau atsirinkti, bandau nekreipti dėmesio, bandau nustumti. Kas nepasiduoda, talpinu vaizdo forma ant stiklo. Labai norisi, kad būtų gražu. Ir tiems, kurių sapnai nelanko, bet pastebi, kas gražesnio nutinka realybėje. Visiems.
Daug metų marginu stiklą. Beveik be atostogų mintyse sukasi temos ir vaizdai – lyg nenutrūkstamas bespalvis sapnas. Pirmadieniais ar penktadieniais, pavasariais ar vasaromis. Ypač išsitęsusiame pilko dangaus metų laike – net tada nejaučiu liūdesio ar nuobodulio. Užtenka atsidaryti dažų indelius, paimti į rankas teptuką ir ant stalo dėliojasi margesnė diena. Viena, antra, trečia... Pavieniais paveikslais arba ciklais. Šviečia dekoruojamais indais ar spalvinamo šilko motyvais.
Dažnai manęs klausia, iš kur imasi visa tai. Atsakymo neturiu. Greičiausiai virš manęs yra nematoma stora spalvinimo knyga. Iš jos imu po puslapį, kloju ant stalo ir marginu.
Gimiau ir augau Žemaitijoje, gyvenu ir kuriu Molėtuose. Mano paveikslus atranda namai, kuriuose mylimos mūsų tautos šaknys ir nesvetima šviesi, spalvinga nuotaika. Margų kompozicijų spalvomis ir poezija nuolat dalinuosi „Facebook“ puslapyje „Margi stiklai“.
