2026
- Titulinis
- Festivaliai
- LAUKSNOS
- 2026
Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“
Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“
Lauksnos – prūsiškas žodis, reiškiantis „žvaigždes“, „šviesas“.
Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ suburia tradicinės kultūros puoselėtojus iš viso pasaulio ir kviečia pažinti unikalius nematerialaus kultūros paveldo elementus: muziką, šokį, folklorą, liaudies meno šedevrus.
Festivalis įvairiomis formomis pristato elementus, įtrauktus į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos reglamentuojamus sąrašus bei į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Nuo 2017 m. šio kas dvejus metus vykstančio festivalio renginiai – koncertai, teatro pasirodymai, dirbtuvės, parodos, diskusijos, amatų pristatymai – kasmet pritraukia daugiau nei 15 000 žiūrovų. Jie turi galimybę iš arti patirti įvairių pasaulio šalių tradicinę kultūrą.
Penktasis festivalis vyks 2026 m. liepos 8–12 d. Klaipėdoje.
Nuo 2019 m. festivalis turi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažą.
F E S T I V A L I O P R O G R A M A
Liepos 8 d., trečiadienis
12.00 Mažosios Lietuvos vėliavos diena
Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija.
Klaipėdos piliavietė (Priešpilio g. 2)
18.00 LAUKSNŲ kino vakaras
Kino teatras „Arlekinas“ (Bangų g. 5A)
- 18.00 Dokumentinis filmas „Šventė“. Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
- 19.20 „Kryždirbio genas“, „Ąžuolo paslaptis“. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
- 19.45 „Gamtos virpesiai“ („Ripples of Physis“). Dalyvauja filmo kūrėja Sanae Kawai. Japonija.
Liepos 9 d., ketvirtadienis
17.00 Parodų atidarymas
Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10)
- Šiaudinių sodų tradicija. Paroda „Šiaudo švytėjimas“. Lietuva, Latvija.
- Washi tradicinis japonų rankų darbo popierius. Honminoshi popieriaus gamybos tradicijos išsaugojimo asociacija. Japonija.
- Stiklo pūtimo amatas Lyvanuose. Lyvanų stiklo ir amatų centras. Latvija.
✦ 19.00 Sutartinių sodas.
Klaipėdos pilies bokšte (Priešpilio g. 2).
Čiulbutė, Esė (Ignalina), Rags (Pasvalys), Saulala (Biržai), Alsūnė (Moletai), Raskila (Panevėžys), Trys keturiose, Rãtilio (Vilnius)
✦20.30 Koncertas. Lietuviškų kanklių skambesys. Lietuva, Japonija
Klaipėdos pilies bokšte (Priešpilio g. 2).
•Tradicinis lietuvių kankliavimas. Lietuvos kanklininkai.
•Kanklių haiku. Yuko Yamasaki, Žemynos kanklių grupė, Kristijonas Lučinskas
Liepos 10 d., penktadienis
12.00–22.00 Tradicinių amatų miestelis
Teatro aikštė
Atviros dirbtuvės Teatro aikštėje
12.00–14.00
- Pysanka – margučių dekoravimo tradicija ir menas. Ukraina.
- Puzuri – šiaudiniai sodai. Latvija.
16.00–18.00
- „Vėtrungės uodega“. Edukacija apie Kuršių marių burvalčių vėtrunges.
- Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte.
18.30–20.30
- Mažosios Lietuvos delmonai.
- Šiaudinių sodų tradicija. Lietuva.
MAŽOJI SCENA
Meno kiemas (Daržų g. 10)
Lietuvos ir Latvijos nematerialus kultūros paveldas
- 16.00 Muzikavimo akordinėmis, melodinėmis citromis ir Ieviņš tipo diatonine armonika tradicijos. Skanumājās muzikanti, Ziemeļmala. Latvija.
- 16.30 „Dainos iš marių dugno“. Užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija. Samylų senoliai ir vaikaičiai. Lietuva.
- 17.00 Muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose. Daiva ir Evaldas Vyčinai. Lietuva.
- 17.30 „Gintarautojų vėjai“. Gintaro gaudymo Lietuvos pajūryje tradicija. Mėguva. Lietuva.
- 18.10 Polka Lietuvoje. Rãtilio. Lietuva.
DIDŽIOJI SCENA
Teatro aikštė
UNESCO saugomas nematerialus kultūros paveldas
◉ 19.00 Koncertas. Muzikavimo kobza ir ratukine lyra tradicija. Ukraina.
◉ 20.00 Koncertas. Rebetiko tradicija. Atėnų rebetiko trio. Graikija.
◉ 21.00 Koncertas. Flamenko tradicija. Peña Cultural Flamenca Torres Macarena. Ispanija.
MAŽOJI SCENA
Meno kiemas (Daržų g. 10)
22.00 Tradiciniai naktišokiai. Rãtilio, Jorė. Lietuva.
Liepos 11 d., šeštadienis
12.00–22.00 Tradicinių amatų miestelis
Teatro aikštė
Atviros dirbtuvės Teatro aikštėje
14.00–16.30
- Žvejyba Kuršių mariose. Susitikimas su žveju.
- Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte.
17.00–18.30
- Tradicinių muzikos instrumentų gamybos demonstravimas. Ukraina, Latvija.
19.00–21.00
- Mažosios Lietuvos delmonai.
- Šiaudinių sodų tradicija. Lietuva.
MAŽOJI SCENA
Meno kiemas (Daržų g. 10)
Lietuvos ir Latvijos nematerialus kultūros paveldas
- 15.00 Mažosios Lietuvos tradicijų skonis. Kafijos valanda. Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai. Lietuva.
- 15.40 Grojimo Peterburgo armonika ir latgalių būgneliais bubyns tradicijos. Skanumājās muzikanti, Duets Oscar, Ilona. Latvija.
- 16.10 Žemaičių duonininkų dainavimo tradicija. Folkloro ansamblis Alksna. Lietuva.
- 16.30 „Skriaudžių kanklės“ – šimtamečio muzikavimo tradicija. Skriaudžių ansamblis Kanklės. Lietuva.
- 17.00 Pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija. Folkloro ansamblis Jorė. Lietuva.
- 17.30 Šokių tradicija Rygoje. Folklorinių šokių grupė Dandari. Latvija.
DIDŽIOJI SCENA
Teatro aikštė
UNESCO saugomas nematerialus kultūros paveldas
◉ 17.30 Spektaklis „Orlando beprotybė“.
„Opera dei Pupi“ – Sicilijos lėlių teatro tradicija. Associazione Figli d'Arte Cuticchio. Italija.
◉ 19.00 Koncertas. Kartvelų polifoninis dainavimas. Pherkhisa. Sakartvelas.
◉ 20.00 Koncertas. Tango. La Porteña Tango. Argentina.
◉ 21.00 Koncertas. „Gvaranija – Paragvajaus sielos skambesys“. Nestor Ló y Los Caminantes. Paragvajus.
◉ 22.30 Tradiciniai naktišokiai. Dandari (Latvija), Jorė (Lietuva).
Liepos 12 d., sekmadienis
MAŽOJI SCENA
Meno kiemas (Daržų g. 10)
12.00 Spektaklis „Orlando beprotybė“.
„Opera dei Pupi“ – Sicilijos lėlių teatro tradicija. Associazione Figli d'Arte Cuticchio. Italija.
13.30 Prie puodelio kafijos. Iki kitų „Lauksnų“.
Viso festivalio metu kavinė „Raudonų plytų takas“ (Daržų g. 10) kvies paragauti Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo įkvėptų patiekalų.
Renginiai nemokami










