Muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose

Muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose-9fd7fe23154e93a30ae6afda096ecfb8.png

Tarptautiniame nematerialaus kultūros paveldo festivalyje „Lauksnos“ bus pristatyta muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose

Cimbolai lietuviškuose rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo XVI a. II pusės. Iš šaltinių žinoma, kad Lietuvoje cimbolus išplatino po Europą XIV a. klajoję muzikantai. Savitus instrumentus meistrai ir muzikantai gaminosi patys. Pirmoji jais grota muzika įrašyta tarpukariu. Cimbolai itin prigijo Ignalinos bei Švenčionių kraštuose – jais muzikuota susibūrimuose ir šventėse. Dabar jie skamba viešuose renginiuose – tradicinės kultūros konkursuose, folkloro koncertuose, vakaronėse. Kiekvienas cimbolininkas turi savitą atlikimo stilių. Ignalinos ir Švenčionių kraštuose tradiciškai skambinamos polkų, valsų, suktinio ir kitų mėgstamų liaudies šokių melodijos, pritariama dainoms, ypač Velykų lalavimams. Cimbolais grojama ir solo, ir ansamblyje.

Nuo 2007 m. Ignalinos rajone, Palūšėje, kasmet vyksta tradicinio muzikavimo cimbolais kursai, organizuojami Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro specialistų. Jų tikslas – supažindinti įvairaus amžiaus muzikantus su instrumentu, atskleisti skambinimo specifiką ir grojimo pavieniui bei kapelose techniką.

???? Liepos 10 d., 17 val. festivalio LAUKSNOS metu muzikavimo cimbolais tradiciją Ignalinos ir Švenčionių kraštuose pristatys Daiva ir Evaldas Vyčinai.

Daiva ir Evaldas Vyčinai – žymūs Lietuvos etnomuzikologai, folkloro atlikėjai ir tradicinės kultūros puoselėtojai. Už ilgametę veiklą 2002 m. jiems skirta aukščiausia etninės kultūros srities valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Abu į folklorinį judėjimą įsitraukė dar mokykloje, vėliau aktyviai dalyvavo kraštotyrinėse ekspedicijose, kuriose įvairiose Lietuvos vietovėse ir etninėse lietuvių žemėse užrašė daugybę dainų, instrumentinės muzikos pavyzdžių ir kitos tautosakos.

Nuo 1989 m. abu dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedroje, o Daiva Vyčinienė jai vadovauja nuo 2001 m. Ji yra viena žymiausių sutartinių tyrinėtojų ir atlikėjų, o Evaldas Vyčinas garsėja kaip multiinstrumentalistas, grojantis beveik visais tradiciniais lietuvių muzikos instrumentais bei atkūręs daugybę senųjų instrumentų. Kartu jie koncertuoja, pristato senuosius muzikos instrumentus ir muzikuoja su kitais tradicinės muzikos atlikėjais.

Daivos ir Evaldo Vyčinų dueto repertuare ypatingą vietą užima tautosakos rinkėjų Antano ir Jono Juškų bei Liudviko Rėzos užrašytos dainos. Jas jie atlieka pritardami tradicinėmis kanklėmis, sukurdami meditacinę nuotaiką ir nukeldami klausytojus į XIX a. Lietuvos muzikinį pasaulį. Nedaugelis žino, kad „folkloro tėvu“ vadinamas Evaldas Vyčinas buvo vienas pirmųjų, pradėjusių šias dainas atlikti pritardamas sau cimbolais ir kanklėmis.