Polkos tradicija Lietuvoje 

Tarptautiniame nematerialaus kultūros paveldo festivalyje „Lauksnos“ bus pristatyta polkos tradicija Lietuvoje 

Polka yra improvizacinio pobūdžio vienažingsnis porinis šokis, dažniausiai atliekamas trepsint ir sukantis. Į Lietuvą ši tradicija atkeliavo XIX a. viduryje ir greitai prigijo. Ji paplito šeimos, darbo bei kalendorinių švenčių apeigose, vakaronėse, pakeitė senesnės kilmės šokius ir perėmė jų paskirtį.

Lietuvių polka, kurios formų ir variantų priskaičiuojama apie 50, vertintina kaip Europoje paplitusių polkos formų ir variantų antologija. Tai ir vienkojė polka, polka su pritūpimais, ištrepsėjimais, įmantriais kojų paraitymais, sukiniais vietoje, ratelinė polka, kai polkos žingsnis susipina su ratelių figūromis, bene populiariausia polka su ragučiais bei daugelis kitų atmainų.

Gražiai šokti polką – vadinasi, gebėti meistriškai puošti šokio audinį savitais žingsniais, sukiniais, vedžiojimu, rankos kėlimu ar kratymu, o šias išraiškos priemones naudoti atlikėjo individualumui ir išskirtinumui atskleisti.

Polkos gyvybingumas neišblėso iki šių dienų, o jos patrauklumas netgi didėja kartu su augančiu tradicinių šokių poreikiu – buriasi šio pomėgio klubai, vyksta vakaronės ir pratybos. Taip pat rengiamos šalies mokinių folklorinių šokių varžytuvės „Patrepsynė“ Šiauliuose, kur tradicinei polkai skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuvos folkloro bendruomenė noriai puoselėja polkos tradicijas, nes jos suburia kelių kartų bendruomenes, padeda stiprinti tautinį tapatumą, mažinti žmonių susvetimėjimą, skatina bendravimą ir kviečia patirti džiaugsmą bei malonumą šokant poroje ir visiems kartu.

Liepos 10 d., 18.10 val. festivalio LAUKSNOS metu polkos tradiciją pristatys Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.

Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (vadovas Vilius Marma) – veiklių, smalsių, lietuvių kultūros tradicijas mylinčių Vilniaus universiteto studentų, alumnų ir darbuotojų bendruomenė. Ansamblis ratiliokams yra ne tik vieta dainuoti, muzikuoti ir šokti, bet ir gyva folkloro laboratorija, kurioje puoselėjama tarmiška kalbėsena, tautinio kostiumo dėvėjimo kultūra ir tradicinės muzikos pažinimas.

Dauguma ansamblio narių vienu metu yra dainininkai, šokėjai, muzikantai ir pasakotojai. Jie tyrinėja ir atlieka visų Lietuvos etnografinių regionų dainas, šokius bei instrumentinę muziką, o ypatingą dėmesį skiria Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade įrašytoms tradicijoms. Ratiliokai jas ne tik pristato koncertuose – dalis jų patys yra gyvųjų tradicijų perėmėjai ir tęsėjai.

Į festivalį „Lauksnos“ ansamblis atvyksta pasidalyti lietuvių polifoninių dainų, sutartinių, tradicinės lietuviškos polkos ir kanklių muzikos skambesiu bei kartu atrasti ir pažinti kitų pasaulio tautų nematerialaus kultūros paveldo tradicijas.