Sicilijos lėlių teatro tradicija

Tarptautiniame nematerialaus kultūros paveldo festivalyje „Lauksnos“ bus pristatyta Sicilijos lėlių teatro tradicija, kurią pristatys „Associazione Figli d’Arte Cuticchio“ (Italija).

Lėlių teatras, žinomas kaip „Opera dei Pupi“, atsirado Sicilijoje XIX a. pradžioje ir sulaukė didelės sėkmės tarp salos darbo klasės gyventojų. Lėlininkai pasakojo istorijas, paremtas viduramžių riterine literatūra ir kitais šaltiniais – italų renesanso poemomis, šventųjų gyvenimais bei pasakojimais apie garsius plėšikus. Spektaklių dialogai dažniausiai buvo improvizuojami.

Dvi pagrindinės Sicilijos lėlių teatro mokyklos – Palermo ir Katanijos – skyrėsi lėlių dydžiu ir forma, valdymo technika bei scenografija. Šie teatrai dažniausiai buvo šeimos verslas, kuriame lėlės buvo drožiamos, dažomos ir konstruojamos tradiciniais metodais. Lėlininkai nuolat siekė pranokti vieni kitus savo meistriškumu, o jų pasirodymai buvo svarbi bendruomenės gyvenimo dalis.

XX a. viduryje ekonominiai ir socialiniai pokyčiai smarkiai paveikė šią tradiciją. Daugelyje Italijos regionų panašūs lėlių teatrai išnyko, tačiau Sicilijoje „Opera dei Pupi“ išliko vieninteliu nenutrūkstamos šios teatro formos tradicijos pavyzdžiu. Šiandien tradicijos puoselėtojai susiduria su ekonominiais iššūkiais, o turizmo plėtra pakeitė spektaklių pobūdį, kurie anksčiau buvo kuriami vietos bendruomenėms.

Liepos 11 d. 17.30 val. ir liepos 12 d. 12.00 val. festivalio „Lauksnos“ metu kviečiame pamatyti „Opera dei Pupi“ spektaklį „Orlando beprotybė“.

Spektaklio aprašymas

Sužinojęs, kad Andželika įsimylėjo kitą vyrą – ne karžygį, o paprastą kareivį Medorą, Orlandas išprotėja. Jo beprotybė virsta nesuvaldomu įniršiu, kurį gali įveikti tik antgamtinių jėgų įsikišimas.

Tuo metu Afrikos valdovas Agramantas paskelbia karą Karoliui Didžiajam. Prie Paryžiaus sienų susiremia krikščionys ir saracėnai. Kloridanas ir Medoras, siekdami susigrąžinti savo karaliaus Dardanelo kūną, naktį prasiveržia pro miesto sienas, tačiau juos užpuola krikščionys – Kloridanas žūsta, o Medoras sunkiai sužeidžiamas.

Bandydama pabėgti iš Prancūzijos, Andželika mūšio lauke randa sužeistą Medorą. Ji išgelbsti jo gyvybę, jį slaugo, ir tarp jų užsimezga meilė. Pasveikęs Medoras kartu su Andželika pradeda naują gyvenimą.

Tuo tarpu Orlandas, ieškodamas Andželikos, klaidžioja po miškus ir kalnus. Pamatęs medžių žievėje išraižytus Andželikos ir Medoro meilės ženklus, jis galutinai praranda sveiką protą ir ima naikinti viską savo kelyje.

Norėdamas išgelbėti Orlando protą, Astolfas leidžiasi į nepaprastą kelionę. Hipogrifo nuneštas į Mėnulį, jis sutinka šv. Joną, kuris parodo vietą, kur saugomi visų žmonių prarasti protai. Astolfui tenka surasti Orlando protą ir sugrąžinti jį į Žemę, kad didysis paladinas vėl atgautų save.